Paskelbus oficialią šildymo sezono pradžią, kiekvienais metais kyla gyventojų diskusijos: „šildyti ar taupyti?“. Dalis visuomenės piktinasi, kad priversti šalti, todėl perka elektrinius šildytuvus ir kolektyvinio šildymo problemas sprendžia savarankiškai. Dalis žmonių ragina neskubėti, nes taip „sutaupytų“ pinigų dėl mažesnių šildymo sąskaitų.
Daugiabučiuose namuose sunku prieiti prie vieningos nuomonės dėl šildymo, todėl turi būti paisoma sprendimo, jeigu tam pritaria daugiau negu pusė namo gyventojų. Juolab, kad kompensacijos už šildymą asmenims, turintiems teisę, mokamos nuo savivaldybės mero potvarkio dėl šildymo sezono nustatymo paskelbimo datos.
Kiek suvartojama ir nuo ko priklauso šilumos suvartojimas konkrečiame daugiabutyje?
Į kiekvieną pastatą patenkantį visą šilumos kiekį tiksliai išmatuoja šilumos skaitiklis. Iš šio šilumos kiekio išminusavus šiluminę energiją, sunaudotą karšto vandens ruošimui ir jo temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), likusi šiluma priskiriama šildymo poreikiams (jei šildymo sistema buvo įjungta). Šis šilumos kiekis kiekviename pastate skirtingas, tačiau jo dydį labiausiai lemia išorės oro temperatūra.
Esant oro temperatūrai apie +7°C, kad palaikyti įprastą šildymo metu patalpų vidaus temperatūrą (+20°C) sovietinės statybos nešiltintuose daugiabučiuose reikia sunaudoti apie 10 kWh/m2 šiluminės energijos per mėnesį. Esant žemesnei oro temperatūrai, pavyzdžiui + 4°C, šilumos suvartojimas padidėtų iki 15 kWh/m2. Daugiabučiams, turintiems automatizuotus šilumos punktus, šildymas reguliuojamas ne tik pagal lauko oro temperatūrą, bet ir pagal paros laiką ar savaitės dieną – atsiranda galimybė taupyti, pvz.: nakties metu kelioms valandoms tiekiant į radiatorius truputį žemesnės temperatūros vandenį. Sukaupta šiluma pastatų vidaus sienose neleidžia patalpų orui juntamai atvėsti, tačiau vandens pašildymas iki žemesnės temperatūros taupo šilumą. Automatizuoti punktai turi galimybę pavasarį ir rudenį, kol dieną lauke šilta, išjungti namo šildymą, o vakare, orui vėl atvėsus, vėl jį sklandžiai įjungti.
Ar pavyks sutaupyti, jei uždelsite šildymo pradžią daugiabučiame name?
Pasak specialistų, vėliau pradėjus šildyti namą, šiluma bus naudojama ne tik buto orui, bet ir įšalusioms ir svarbiausia – sudrėkusioms sienoms, luboms, grindims išdžiovinti ir įšildyti. Toks namas sunaudos daugiau šilumos, todėl ekonomija beveik bus nepastebima, o mikroklimatas jose gali būti nepalankus visą šildymo sezoną. Taigi, gal vertėtų susimąstyti, ar geriau gyventi komfortiškai, tolygiai šildomame bute, o ne kęsti šaltį ir drėgmę ar prarasti darbingumą, susergant peršalimo lygomis ir turėti išlaidas vaistams?
Energijos taupymo gairės energijos taupymui
Lietuvos energetikos agentūros parengtos Energijos taupymo gairės (spausti čia: https://www.ena.lt/uploads/PDF-EVE/Energijos-taupymo-gaires-2022-09-16.pdf) suteikia galimybę gyventojams, įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms susipažinti su efektyviausiais energijos taupymo patarimais, palyginti taupymo veiksmus pagal teikiamą naudą.
Energijos taupymo gairės nėra universalios ir kiekvienas taupymo veiksmas dažnu atveju gali tikti tik konkrečiam sektoriui. Kadangi mokesčiai už patalpų šildymą sudaro didžiąją išlaidų dalį gyventojams, todėl atkreipiame dėmesį į šilumos taupymo veiksmus namų ūkiuose.
Energijos taupymo žingsniai ir jiems numatyti veiksmai namų ūkiuose
I žingsnis: pradėti nuo energijos vartojimą lemiančių įpročių (keičiasi žmogaus elgsena):
Temperatūros patalpose sumažinimas:
– sumažinti temperatūrą 1 laipsniu (ar daugiau, bet išlaikant higienines sąlygas);
– nebūnant namuose, taip pat naktį sumažinti temperatūrą iki 17–18 laipsnių.
Tinkamai vėdinti namus:
– vėdinti pagal poreikį, bet intensyviai;
– šaltuoju metų laiku nepalikti ilgai atidarytų langų ir durų;
– viryklės gartraukį naudoti tik valgio gaminimo metu.
Investicijų nereikalaujantys ir mažų pastangų veiksmai, kai energijos taupymo potencialas vidutinis (5–15 %).
II žingsnis: peržiūrėti energijos vartojimą:
Įvertinti energijos suvartojimą namų ūkyje:
– įvertinti energijos sąnaudas;
– pasiteirauti energiją tiekiančios įmonės, ar ji siūlo nemokamą ar nebrangią namų ir inžinerinių sistemų apžiūrą ar konsultaciją energijos taupymo tema.
Turintiems teisę gauti piniginę socialinę paramą pretenduoti į kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį.
Investicijų nereikalaujantys ir mažų pastangų veiksmai, kai energijos taupymo potencialas mažas (1–5 %).
III žingsnis: sumažinti vartojimą (sutvarkyti kas netvarkinga ar nusidėvėję):
Šilumos nuostolių mažinimas:
– pašalinti nesandarumus (languose, palangėse, duryse);
– sureguliuoti langų varstymo mechanizmus;
– panaudoti sandarinimo juostas (languose, duryse).
Šildymo prietaisų kuo efektyvesnio veikimo užtikrinimas:
– šildymo prietaisų (radiatorių) neužstatyti baldais ar kitais daiktais;
– nuvalyti nuo šildančių paviršių dulkes;
– parinkti tinkamą langų užuolaidų ilgį.
Namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos priežiūra:
– reguliariai plauti ir valyti sistemos vidų;
– laikytis sistemos priežiūros ir eksploatavimo reikalavimų;
– laiku išleisti orą iš radiatorių.
Kreiptis konsultacijos į energijos tiekėją kaip sumažinti energijos sąnaudas.
Investicijų nereikalaujantys, mažų pastangų veiksmai, kai energijos taupymo potencialas vidutinis (5–15 %).
IV žingsnis: įdiegti mažus ir vidutinius pagerinimus:
Šilumos punktų modernizavimas.
Didelių investicijų (namų ūkiams – 26 tūkst. Eur), vidutinės trukmės (3-6 mėnesiai) , vidutinių pastangų reikalaujantis veiksmas, kai energijos taupymo potencialas didelis (per 15 %);
Saulės šilumos kolektorių įsirengimas.
Vidutinių investicijų (namų ūkiams – nuo 1 iki 26 tūkst. Eur), vidutinės trukmės (3-6 mėnesiai) , daug pastangų reikalaujantis veiksmas, kai energijos taupymo potencialas didelis (per 15 %).
Namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos pagerinimas:
– šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdynų izoliacijos atnaujinimas arba papildomas izoliavimas;
– termostatų įrengimas ir jų sureguliavimas;
– izoliacinės dangos (reflektoriaus) įrengimas už šildymo prietaiso.
Mažų investicijų, greitas ( iki 3 mėnesių), mažų pastangų reikalaujantys veiksmai, kai energijos taupymo potencialas vidutinis (5–15 %).
Mažesnio pralaidumo karšto vandens prietaisų naudojimas.
Mažų investicijų, greitas (iki 3 mėnesių), mažų pastangų reikalaujanti veiksmas, kai energijos taupymo potencialas vidutinis (5–15 %).
Paprastų ar apšiltintų žaliuzių įrengimas.
Mažų investicijų (namų ūkiams – 1–2 tūkst. Eur), greitas (iki 3 mėnesių), vidutinių pastangų reikalaujantis veiksmas, kai energijos taupymo potencialas vidutinis (5–15 %).
V žingsnis: atnaujinti ir iš esmės pagerinti energijos vartojimo efektyvumą:
Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas):
– pastato apšiltinimas;
– sandarumo užtikrinimas;
– vėdinimo sistemos su šilumogrąža įrengimas;
– neefektyvių šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų modernizavimas;
– balkonų ir lodžijų įstiklinimas.
Individualių gyvenamųjų namų modernizavimas:
– sandarumo užtikrinimas;
– pastato išorės apšiltinimas;
– sienų apšiltinimas iš vidaus.
Didelių investicijų (namų ūkiams – 26 tūkst. Eur), ilgas (6–12 mėnesių), daug pastangų reikalaujantys veiksmai, kai energijos taupymo potencialas didelis (per 15 %).
Šaltinis: Lietuvos energetikos agentūra